tekšt

1 tèkšt interj. OGLI290 1. NdŽ, DŽ¹, Kv, Krž kartojant nusakomas nesmarkus skysčio tiškimas, lašėjimas: Jau lyna, po maželiu tèkšt tèkšt į langus Krš. Naktį tik girdžiu – tèkšt tèkšt varva nuo lubų Sml. Tèkšt tèkšt tèkšt kraujas bėga Gl. 2. drėbtelėjimui, krėstelėjimui kuo tirštu žymėti: Jeigu nepratęs, lubas nepatinkuosi: kai tik tèkšt, tai plept Snt. 3. kartojant nusakomas teškenimas, plekšėjimas: Vaikas per balą tèkšt tèkšt Al. Kaip žuvų išeina didelių, žuvys tik tèkšt tèkšt. Tai gražu būva! Lb. Tekšt tekšt laka kačiukai iš torielkelės Up. 4. NdŽ, DŽ¹, Bsg nesmarkiam sudavimui, sukirtimui žymėti: Tèkšt su rankike par žandą ta krupė Krš. Tekšt kumelei su vadžia par šoną ir nuvažiavo Skr. Piršlys svočiai tèkšt per pilvą, kad ant stalo būtų pilna (d.) Grš. Tekšt it teliukui par snukį, kad buzos negeri NžR. 5. nesmarkaus numetimo ar įmetimo garsui žymėti: Tèkšt kapeiką į karboną ir įmeta Alk. Pats alkanas ir pavargęs prie darbo, o vis pirmą kąsnį Meškiui tekšt! LzP. 6. Kv nesmarkiam nukritimui žymėti: Tekšt iškrito iš rankų J. Ką būsiu laikęs – mun iš nagų tekšt ir iškrimta S.Čiurl. 7. Grž sudužimo garsui žymėti: Tèkšt ir sukūliau kiaušinį Jrb. Tèkšt ir suteškėjo stiklas – buvo karštas Dkš. 8. kartojant nusakomas kaukšėjimas: Ponas tèkšt tèkšt tèkšt pakajelin – atsinešė kančiuką Prng. Senovėj ėjom su klumpėm tèkšt tèkšt tèkšt Prn. 9. atsitrenkimui į ką kietą žymėti: Žagrė tèkšt į akmenuką – arkliai stabt Ig. 10. greitam, staigiam veiksmui žymėti: Tik tèkšt ir nuvažiavau į Marijampolę Dkš. 11. staigiam trenksmui ar smūgiui žymėti: Tèkšt perkūnas ir užmušė dvi aveles Krn.